Germany to be displaced as number one European PV market in 2014

Lightsource_Devon-600x0

 

The UK is set to become the largest market for solar PV in Europe during 2014, confirming its status as the hottest market across the region.

This is the first time that the UK will have taken podium position for installed PV in Europe, and effectively ends the historic dominance of mainland Europe, in particular Germany.

In fact, in the 19-year period from 1995 to 2013, Germany was the leading country for solar PV in Europe every year, with the exception of 2008 when the Spanish market had its brief boom year.

Read more:

www.pv-tech.org/guest_blog/germany_to_be_displaced_as_number_1_european_pv_market_in_2014

 

 

 

Biodujų jėgainės mažins kiaulininkystės kompleksų kvapus

Pasodeles jegaine Idavang gen dir Saulius Leonavicius, Modus energija gen dir Ruslan Sklepovic Idavang vald pirm Claus Baltsersen, Modus grupe vald pirm Jonas Jokstys, Krekenavos seniunas Vaidas Kausakys„Idavang” ir „Modus energija” atidarė dvi pirmąsias Lietuvoje kogeneracines jėgaines, neutralizuojančias kiaulininkystės kompleksų kvapus.

 

Viena iš jėgainių įrengta šalia Kelmės rajone esančio „Idavang” kiaulininkystės komplekso „Sajas”. Antroji – šalia didžiausio Lietuvoje „Idavang” valdomo komplekso „Pasodėlė”, esančio Panevėžio rajone.

 Abi jėgainės biodujas gamina apdorodamos kiaulininkystės kompleksuose susidarantį skystą mėšlą. Perdirbtas jis tampa beveik bekvape aukštos kokybės organine trąša.

 Netoli Krekenavos miestelio esančiame „Pasodėlės” komplekse auginama apie 50 tūkst. kiaulių, kurių atliekos, sumaišytos su žaliąja mase – cukriniais runkeliais ir kukurūzų silosu, patenka į biodujų jėgainę. Jėgainės bioreaktoriuje, mikroorganizmams skaidant organines medžiagas, gaminamos biodujos, kurios deginamos vidaus degimo variklyje. Gauta energija transformuojama į šilumą, kuri apšildo pačią jėgainę ir kompleksą, bei elektrą, kuri perduodama į bendrą šalies elektros energijos tinklą.

 Apdirbtos, beveik bekvapės aukštos kokybės trąšos „Pasodėlėje” saugomos iki tręšimo sezono. Per metus jų bus išgaunama iki 105 tūkst. tonų. Pasak „Idavang” generalinio direktoriaus Sauliaus Leonavičiaus, tokios organinės trąšos yra gerokai efektyvesnės žemės derlingumui gerinti nei neperdirbtas kiaulių mėšlas.

 „Aplinkiniams gyventojams iki šiol nemaloniausias metas buvo tręšimo sezonai. Kadangi ūkininkai ne visada turi galimybę patręštus laukus laiku aparti, nuo jų sklinda kvapas. Būtent šiai situacijai pakeisti ir statėme biodujų jėgainę, kurios perdirbtos trąšos nekels nepatogumų kaimynams”, – teigia S.Leonavičius.

 Bendros „Modus energija” ir „Idavang” įmonės UAB „Psenergija” valdomos kogeneracinės biodujų jėgainės elektrinė galia siekia 999 kW, šiluminė galia – 1058 kW. Šiai energijai pagaminti jėgainė kasmet sunaudos 12 tūkst. tonų cukrinių runkelių ir 3 tūkst. tonų kukurūzų siloso.

 Tokiu pat principu veikia ir Kelmės rajone esanti jėgainė. Šios UAB „Senergita” valdomos kogeneracinės biodujų jėgainės elektrinė galia siekia 637 kW, šiluminė galia – 680 kW. Šiai energijai pagaminti jėgainė kasmet sunaudos 50 tūkst. tonų skysto mėšlo ir 10 tūkst. tonų cukrinių runkelių.

 Pasak „Modus grupei” priklausančios „Modus energijos” direktoriaus Ruslano Sklepovičiaus, biodujų jėgainių projekto naudą netrukus pajus ir elektros vartotojai. Jo teigimu, jėgainėse pagaminama švari elektros energija bus pigesnė nei gaminama naudojant iškastinį kurą.

 „Šios dvi jėgainės sukurs 16 darbo vietų kaimo vietovėse, be to, skaičiuojama, kad 1 megavato galingumo biodujų jėgainė sukuria apie 10 tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų, tad dar keliolika žmonių bus įdarbinta susijusiose srityse. Be to, šios jėgainės 3,2 mln. kubų sumažins gamtinių dujų importą ir taip prisidės prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės didinimo”, – teigia R.Sklepovičius.

 Jo teigimu, šios dvi 13,1 mln. kWh elektros energijos kasmet pagaminančios jėgainės elektra galėtų aprūpinti daugiau nei 7,5 tūkst. privačių namų ūkių – tiek, kiek būtų keletoje tokio dydžio miestelių, kaip šalia „Pasodėlės” esanti Krekenava.

 „Modus energijos” užsakymu biodujų jėgainių projektą įgyvendino inžinerinė bendrovė „Renvia”.

 Investicijos į dvi biodujų jėgaines siekia beveik 26 mln. litų.

 Biodujų gamyba iš skysto kiaulių mėšlo yra viena iš labiausiai klimato kaitą stabdančių technologijų. Vien tik naujoji „Pasodėlės” jėgainė kasmet apsaugos atmosferą nuo beveik 30 tūkst. tonų šiltnamio efektą lemiančių CO2 dujų.

 „Modus energija” ir „Idavang” planuoja Lietuvoje pastatyti dar kelias biodujų jėgaines, kuriose bus perdirbamos gyvūninės kilmės organinės atliekos.

 Jėgainių statybos projektą „Modus energija” ir „Idavang” įgyvendina savo lėšomis bei  naudodamiesi ilgalaike 14,8 mln. litų „Swedbank” suteikta paskola. Į šio projekto vystymą taip pat investavo „Verslo Angelų Fondas I”. Europos Investicijų Fondo ir Ūkio Ministerijos pastangomis sukurtas „Verslo Angelų Fondas I” yra skirtas investicijoms į inovatyvias, greitai augančias įmones. Planuojamos investicijos į visą projektą sieks 100 mln. litų.

 

###

 

Apie „Modus energija”

„Modus grupės“ veikla siekia suteikti naują pagreitį alternatyviosios energetikos plėtojimui Lietuvoje. Grupės narė UAB „Modus energija“ valdo energetikos sričių įmones bei užsiima atsinaujinančios energijos ir alternatyvių degalų naudojimo transporto sektoriuje projektų organizavimu, vystymu, investicijomis ir nuolatine priežiūra.

www.modusgroup.lt

 Apie „Idavang”

Lietuvoje 11 kompleksų valdanti „Idavang” yra didžiausia šalies kiaulių augintoja, plėtojanti aukščiausios kokybės kiaulininkystės verslą Lietuvoje, paremtą Europos Sąjungos standartais ir reikalavimais, garantuojančiais tiek užaugintos produkcijos kokybę, tiek auginamų kiaulių veterinarinę priežiūrą. 2011 m. į „Idavang” investavo Pasaulio banko valdoma Tarptautinė finansų korporacija, atsakingai pasirenkanti tik jos griežtus aplinkosauginius, socialinės atsakomybės, gyvūnų gerovės ir finansinio stabilumo reikalavimus atitinkančius verslus.

www.idavang.lt

 Apie „Pasodėlę”

Kiaulininkystės kompleksas „Pasodėlė“ – vienas didžiausių ir svarbiausių kiaulininkystės objektų Baltijos šalyse. „Pasodėlė“ kasmet užaugina tokį skaičių kiaulių, kad iš jų gaunamos kiaulienos užtektų pramaitinti beveik 190 tūkst. lietuvių, kurių kiekvienas kasmet suvalgo apie 45 kilogramus kiaulienos. Šiuo metu komplekse auginama 3300 paršavedžių, 30 kuilių, 750 kiaulaičių, 20 tūkst. paršelių ir 25 tūkst. bekonų.

 

51% of New US Electricity Capacity In 1st Quarter Came From Solar Energy, 92% From Renewables (CHARTS)

If you love solar, you’re going to love electricity capacity trends in the US. In the first quarter of 2014, over 51% of new electricity generation capacity came from solar (51% excludes small and medium rooftop solar projects), and renewable energy on the whole contributed 92.1%.

This follows a year (2013) when solar was the #2 source of new electricity capacity, adding 21% of all new electricity generation capacity (again, not including rooftop solar projects).

This is all better visualized in charts and tables, so below are several of those. Above is a chart of new electricity generation capacity in the 1st quarter of 2014, and here is a table on that split:

 

Read more at http://solarlove.org/51-new-us-electricity-capacity-1st-quarter-came-solar-energy-92-renewables-charts/#jrCFxfx7zZL57S1O.99

IPCC: Solar most technically feasible means of cutting power emissions

IPCC-200x150

 

The Intergovernmental Panel on Climate Change (IPCC) has said solar has the largest technical feasibility in mitigating harmful emissions from electricity production “by a large magnitude”.

The final draft of the IPCC’s fifth report, Working Group III ‘Climate Change 2014: Mitigation of Climate Change’ was published in full on Tuesday.

The draft report stated that renewables “hold great promise”, but there are still concerns such as intermittency, (subsidised) finance and economic competitiveness, water use and land availability.

 

Read more:

www.pv-tech.org/news/ipcc_solar_most_technically_feasable_by_large_magnitude_in_preventing_clima

 

 

 

 

Galingesne tapusi Vievio biodujų elektrinė toliau mažins šilumos kainas gyventojams

2014 01 15

UAB „Modus energija“ šių metų pradžioje dvigubai padidino savo valdomos šilumos ir elektros kogeneracinės elektrinės Vievyje galingumą. Anksčiau jos galingumas siekė 0,8 MW,  dabar – 1,6 MW.  2013 m. sausį elektrinei pradėjus veiklą, šiluma Vievio gyventojams atpigo 30 proc., o padidinus jos galingumą, šiluma pigs ir toliau. Be to, elektrinė, kurią valdo „Modus energija“ įmonė „Autoidėja“, atnešė ir daugiau naudos – ji sėkmingai išsprendė nemalonių kvapų, sklindančių iš Kazokiškių sąvartyno, problemą.

 

Kogeneracinė Vievio elektrinė šilumos ir elektros gamybai naudoja biodujas, išgaunamas Kazokiškių sąvartyne, esančiame už 5 km nuo Vievio, ir vamzdynais tiekiamas iš sąvartyne esančios dujų surinkimo sistemos. Elektrinė tiekia elektrą į „Lesto“ tinklą ir šilumą Vievio gyventojams – į centralizuotą miesto šildymo sistemą.

„Pirmąjį elektrinės paleidimo etapą įgyvendinome sėkmingai. Įmonė tapo konkurencingu rinkos žaidėju regione, o Vievio gyventojai pajuto elektrinės naudą – sumažėjusias sąskaitas už šildymą ir dingusį nemalonų kvapą, sklindantį iš Kazokiškių sąvartyno. Todėl didinti elektrinės galingumą buvo natūralus tolimesnis įmonės žingsnis, kuris atneš dar daugiau naudos miesto ir apylinkių gyventojams“, – sako „Modus energija“ direktorius Ruslan Sklepovič. 

Tai, kad ši elektrinė yra visapusiškai naudinga, patvirtina ir Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) l.e.p. direktorius Osvaldas Markevičius. „Pastačius elektrinę ir pradėjus surinkinėti dujas, buvo operatyviai išspręsta iš sąvartyno sklindančių kvapų problema, dėl kurios sulaukdavome daugybės gyventojų skundų. Džiaugiamės, jog privatus verslas rūpinasi ne tik savo, bet ir aplinkinių gyventojų gerove. Tai rodo, kad viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas energetikoje gali būti labai sėkmingas ir nešti naudą visiems. Tikime, jog padidinus elektrinės galingumą, kvapų problema ir toliau liks išspręsta“, – sako O. Markevičius.                      

UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ atstovų teigimu, trečdaliu sumažinta šilumos kaina gyventojams – didelis pasiekimas, o padidinus elektrinės galingumą sudarytos visos sąlygos kainoms mažėti ir toliau.  

„Elektrėnų komunalinis ūkis“ iš įmonės „Autoidėja“ per 2013 metus nupirko 3,9 GWh šilumos. Tai sudarė 35,4 proc. viso metinio Vievio miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemos poreikio. 

UAB „Modus energija“, kuriai priklauso įmonė „Autoidėja“, valdo energetikos įmones bei užsiima atsinaujinančios energijos ir alternatyvių degalų naudojimo transporto sektoriuje projektų organizavimu, vystymu, investicijomis ir nuolatine priežiūra visoje Lietuvoje. Taip pat „Modus energija“ investuoja į biodujų naudojimo elektros ir šilumos gamybai projektus, aktyviai plėtoja suspaustų gamtinių dujų (CNG) naudojimą Lietuvoje, vysto energetinių žaliavų (kukurūzų, daugiamečių žolių) auginimo projektus.                                                              

„Modus energija“ priklauso tarptautinei įmonių grupei „Modus grupė“, vykdančiai veiklą automobilių prekybos ir techninio aptarnavimo, nekilnojamojo turto vystymo, automobilių aikštelių valdymo ir energetikos srityse. Įmonių grupei iš viso priklauso 20 įmonių Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Baltarusijoje.

 

 

Atsinaujinančių energijos šaltinių ateitis ne daug brangesnė už iškastinio kuro alternatyvą

renfuture

 

Australijos vyriausybė, atrodo, padarė nepaprastą išvadą po šalies energetikos rinkos operatoriaus 100% atsinaujinančių šaltinių ataskaitos išleidimo – atsinaujinantys energijos šaltiniai ateityje bus ne brangesni nei iškastinio kuro alternatyva.

Daugiau skaitykite:

http://reneweconomy.com.au/2013/renewables-future-no-more-costly-than-fossil-fuels-55338

Renewable Future No More Costly Than Fossil Fuel Future

renfuture

 

The Australian government appears to have made a remarkable concession following the release of the 100% renewables report by the country’s energy market operator – a renewables future will be no more costly than the largely fossil fuel alternative.

As we reported earlier this month, after the release of the Australian Energy Market Operator’s 100% renewables scenario, the estimated wholesale cost of electricity from a system based largely around wind, solar, geothermal and biomass would cost around $110/MWh and $130/MWh between 2030 and 2050 – depending on the speed of that transition.

A “community summary” posted on the Department of Climate Change website, highlights the fact that the various scenarios painted by Treasury, the CSIRO, the UNSW, and now the AEMO modeling suggests that wholesale prices – whatever the scenario – will fall in a generally narrow range of around $100/MWh to $130/MWh in 2030, and $110/MWh to $150/MWh in 2050.

Read more:

http://reneweconomy.com.au/2013/renewables-future-no-more-costly-than-fossil-fuels-55338

 

Largest Solar Rooftop In Europe Complete, In Germany!

Aufdachanlage_Heddesheim_01[2]

 

The largest self-consumption rooftop solar array in  Europe has been completed, and it is of course located in Germany. It is eleven  hectares in size, consists of 33,000 solar panels, and has a generation capacity  of 8.1 MW (which could power up to about 1,846 homes).

The record-breaking solar roof is on top of the Pfenning Logistics  distribution centre named multicube rhein-neckar, which is located in  the Heddesheim municipality, a bit south of Frankfurt. The building was  recently constructed and has been owned by Union Investment as of 2012.

Dennis Seiberth, president of international large-scale projects at the  project development company Wirsol, said: “In this size we usually build solar  parks.” He added that Wirsol was ambitious in its aims to build the plant in  four weeks.

Read more at http://cleantechnica.com/2013/08/17/largest-solar-rooftop-in-europe-complete-in-germany/#TgCzLsTQjqMEoyzp.99

 

 

Iki 2020 m. Pietų Prancūzijoje planuojama pastatyti 100 biodujų jėgainių .

biogas-plant_reduced-150x150[1]

Iki 2020 metų Prancūzijos Midi-Pyrénées regione bus pastatyta 100 biodujų jėgainių , Liepos 30  paskelbė regioninės valdžios institucijos pirmininkas  Martin Malvy. Šis ambicingas tikslas buvo iškeltas susitarime, kurį pasirašė regioninės valdžios institucija kartu su Ekologijos, tvaraus vystymosi ir energijos ministru Philippe Martin ir Žemės ūkio ministru Stéphane Le Foll.

 

Daugiau skaitykite:

http://www.besustainablemagazine.com/cms2/?p=1576